Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Sidabrinis karosas (Carassius auratus gibelio)
Žuvies kūnas: kūno forma panašus į auksinį karosą. Nuo auksinio karoso skiriasi gilesniu uodegos peleko iškirpimu, ilgesniu, žemesniu kūnu, uodegos stiebeliu, stambesniais ir šviesiais žvynais. Sidabrinio karoso žarnynas ilgesnis, pilvo ertmės plėvė juoda, o paprastojo - šviesi. Nugara tamsiai pilka, šonai ir pilvas sidabriški. Pelekai pilki.
Sidabriniai karosai gyvena iki 10-12 metų, auga lėtai, užauga iki 50 cm ilgio ir iki 2 kg kg svorio. Vienerių metų amžiaus karosai būna apie 10 cm ilgio ir 25-30 g svorio. Suaugę, 5-6 metų amžiaus karosai pasiekia 30-40 cm ilgį ir sveria virš 1 kg. Dažniausiai sugaunami 30-40 cm ilgio ir 1 kg svorio karosai.
Paplitimas: Sidabriniai karosai natūraliai gyvena Amūro upės baseine. Dabar paplitę Eurazijos gėluosiuose vandenyse nuo Europos iki Kolymos. Įveistas Šiaurės Amerikoje, Indijoje ir kitose šalyse.
Paplitimas Lietuvoje: dažnas, gyvena uždumblėjusiuose ežeruose, lėtos tėkmės upėse, tvenkiniuose. Nereiklus deguonies kiekiui ir vandens temperatūrai. Gyvena priedugnyje, sėslus, toli nemigruoja, dažniausiai laikosi pamėgtų vietų. Žiemą telkiasi į gilesnes vietas. Verslinės ir mėgėjiškos žūklės objektas.
Nerštas: Sidabriniai karosai lytiškai subręsta 3-4 metų amžiaus, esant palankioms sąlygoms.ir anksčiau. Neršia ant augalų, 1-3 porcijomis, gegužės-liepos mėnesiais kai vandens temperatūra pasiekia 14°C. Vislumas 90-650 tūkst. ikrų. Jie dugniniai, apvalūs, lipnūs ir gelsvi, 1,4-1,7 mm dydžio. Neršiant įprastai patinų būna 4-8 kartus mažiau negu patelių. Kai kuriuose vandens telkiniuose gyvena tik patelės. Šiuose telkiniuose sidabrinių karosų patelės neršia su giminingų rūšių - kuojų, lynų, karšių, karpių ir kt. patinais. Tikro apvaisinimo neįvyksta, tik stimuliuojamas embriono vystymasis, išsivysto tik patelės. Toks dauginimosi būdas vadinamas ginogeneze.
Mityba: zooplanktonu, dugno gyvūnais, dumbliais, vandens augalais, vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, kirminais.
Gyvenimo būdas: Gyvenamosios vietos panašios į paprastojo karoso, bet skirtingai nuo jo, dažnai sutinkamas dideliuose ežeruose ir upėse su tėkme. Gyvena būriais, sėsliai. Kaip ir paprastasis karosas yra labai gyvybinga žuvis, įsiraususi į dumblą, galinti išgyventi beveik išdžiūvusiuose ar iki dugno įšalusiuose vandens telkiniuose.
Žvejyba: Žvejybos būdai, kaip ir įrankiai - patys paprasčiausi. Dažniausiai gaudomi plūdine meškere. Masalai - sliekai, juoda duona. Masalas turi būti 5-10 cm nuo dugno, bet karštomis vasaros dienomis - apie 10 cm nuo vandens paviršiaus, kadangi karosai pakyla į vandens paviršių.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis